Viena skausmingiausių patirčių, su kuria anksčiau ar vėliau tenka susidurti kiekvienam šitoje žemiškoje kelionėje – artimojo netektis. Nors šio gyvybės ir mirties ciklo nepakeisime, laidojimo tendencijos Lietuvoje per daugelį metų smarkiai pakito.
Gedėjimą tris dienas prie karsto keičia kremavimo tradicijos
Šarvojimo metu atidengtas karstas ar velionio laidojimas tik trečią dieną po mirties – vienas iš papročių, kuris po truputį nyksta. Sparčiai išpopuliarėjo mirusiojo kremavimo tradicija.
Keičiasi ir gėlių mados
Rodos, mirusiam artimam žmogui paskutinę akimirką norisi atiduoti viską, kas gražiausia, todėl anksčiau žmonės į laidotuves bei šermenis nešdavo didžiulius vainikus bei puokštes.
Labiau koncentruojamasi į gyvenimą, o ne į mirtį
Dabar yra galimybė sukurti vadinamuosius filmukus iš velionio gyvenimo akimirkų, labiau koncentruojantis į gyvenimą, o ne į mirtį.
Laidotuvės tampa vis kuklesnės
Šiandien vis daugiau dėmesio žmonės skiria tvarumui bei gamtos saugojimui. Anksčiau šarvojimo salėje nesudegusias žvakes sumesdavo į kapo duobę, o dabar ne viena laidojimo paslaugomis užsiimanti įmonė pasiūlo artimiesiems žvakes paaukoti Ukrainai. Jos būna perdirbtos į apkasų žvakes.
Laidotuvės tampa vis kuklesnės: salės nebepuošiamos didelėmis gėlių puokštėmis ar vainikais, o ir karstai nebe tokie prabangūs, velionio rūbai paprastesni. Didelius antkapius keičia kuklūs paminklai, o gėlynus – skaldos akmenėliai. Kapai tvarkomi taip, kad nereikėtų jų labai dažnai prižiūrėti.
Iš tiesų, daugybė dabar Lietuvoje populiarėjančių laidojimo tendencijų atkeliauja iš kitų Europos šalių. Neabejotinai, artimojo netektis visais laikais buvo, yra ir bus vienas skausmingiausių dalykų žmogaus gyvenime, tačiau atsisveikinimo procesas po truputį lengvėja, o šermenys, žinoma, atsižvelgiant į velionio mirties aplinkybes bei amžių, tampa ne mirties, o nugyvento gyvenimo pagerbimo ritualu.