Ritualinių reikmenų salonuose urnoms tenka skirti vis didesnę ekspozicijos dalį, pastebi laidojimo ekspertai. Sparčiai populiarėjant kremavimui, žinomi Lietuvos keramikai įsitraukia į naują veiklą ir pradeda kurti vienetines, išskirtinio dizaino urnas. Nauji vėjai ritualinėse apeigose keičia šarvojimo tradicijas, mirusiųjų pagerbimo įpročius, taip pat ir laidojimo kultūrą.
Šviesias urnas pasirenka kremuojant jaunus žmones, tamsias – senolius Lietuvos menininkai, atsižvelgdami į vis didėjančią paklausą urnoms, aktyviai neria į naują veiklos sritį. Pavyzdžiui, keramikas Gintaras Dabašinskas jau keletą metų kuria unikalias, išskirtinio dizaino urnas. Jo teigimu, mieliau pasirenkamos natūralių rudos, smėlio ir juodos spalvų urnos, dekoruotos gamtos motyvais.
Menininkas pasakoja, kad rinkdamiesi indus artimųjų pelenams laikyti, giminaičiai stengiasi, kad jų stilius ir atlikimas atitiktų mirusiojo charakterį: „Jie tarsi mintyse klaustų – ar velioniui patiktų būtent šis meno kūrinys.“
Vis dažniau pasirenka netikėtų – didelio kiaušinio ar drugelio – formų urnas Artimųjų noras pagerbti mirusįjį išskirtinio dizaino urna skatina menininkus kurti vis įvairesnių formų ritualinius indus: anksčiau žmonės teikdavo pirmenybę stačiakampėms klasikinėms urnoms, o dabar vis drąsiau renkasi netaisyklingų linijų, kartais netikėtų formų urnas. Pavyzdžiui, jau ir į Lietuvą iš užsienio atkeliauja mada rinktis didelio kiaušinio arba drugelio formų urnas. Keramikas G. Dabašinskas pasakoja, kad lietuviai linkę rinktis matines, iš natūralių medžiagų pagamintas urnas.
